Su vadovėlio Lingo lego laduto pratybomis – į kūrybinių žaidimų lankas | 2007 10 12 | Spaudoje | Vilija Janušauskienė, Loreta Žvironaitė

   Nil novi sub sole (nieko nauja po saule) - teigė romėnai, žvelgdami į tų pačių reiškinių pasikartojimo ratą, tačiau ir jie palikdavo minimalią naujoviškumo viltį sakydami: Non nova, sed nove (ne nauja, bet naujoviškai). Šių klasikinių minčių kontekste naujų literatūrai mokyti mokykloje  priemonių rengimas galėtų būti suprantamas kaip pastangos naujai pažvelgti ir naujai atrasti tą patį paprastų žodžių, bet nepaprastų prasmių - t.y. literatūros - pasaulį.     

   Literatūros vadovėlis V klasei Lingo lego laduto į mokyklas skubėdamas vėluoja ne vienas - drauge su juo rengiasi žengti skaitiniai Kūlgrinda, pratybų sąsiuviniai ir Mokytojo knyga. Kūlgrinda siūlo įvairius kelius literatūros pamokoms ir jaunųjų skaitytojų  laisvalaikiui paįvairinti, o pratybų sąsiuviniai vadovėlio Lingo lego laduto abiem knygoms (Į stiklo kalną ir Pasaulis po saule) - galimybę žaisti literatūrinėmis ir savomis idėjomis ir kurti savas knygas patiems moksleiviams drauge su mokytojais. Kodėl?     

   Mokyklinių vadovėlių rengimo šiuolaikinėse koncepcijose, apibendrintose F.M. Žerar ir K.Rožje ( Gerarde, Rogier 1993), įvardijami du pagrindiniai vadovėlių tipai - uždari ir atviri. Uždaro tipo vadovėliuose  pateikiama tiksliai dalykiniu ir metodiniu požiūriu parengta medžiaga, kurią moksleiviai turi išmokti pagal griežtai reglamentuotą tvarką ir siekti konkrečiai apibrėžtų tikslų (būdingiausias tokio tipo pavyzdys galėtų būti programuoto mokymo vadovėlis). Atviro tipo vadovėliai sudaro galimybes į mokomąjį procesą - kaip kūrėjus ir bendražygius - įtraukti ir mokytojus bei (svarbiausia!) moksleivius, siūlydami bendradarbiauti. Kaip atviro tipo metodikos požiūriu knyga gali būti traktuojami skaitiniai Kūlgrinda (galima laisvai rinktis šių tekstų panaudos kelius arba pasiremti tekstų lyginimo idėjomis, pateikiamomis vadovėlyje Lingo lego laduto ir Mokytojo knygoje), o atviro tipo knyga turinio požiūriu - pratybų sąsiuviniai vadovėliui Lingo lego laduto (sudaromos galimybės patiems moksleiviams aprašyti savo pojūčius, jausmus, mintis, samprotauti, žaisti ir kurti, spręsti galvosūkius ir kryžiažodžius). Būtent atviro tipo vadovėliai šiuolaikiniame ugdyme laikomi būtinais elementais, nes sudaro sąlygas realizuoti postmoderniai lanksčias ugdymo koncepcijas, pabrėžiančias kiekvieno individo saviugdos ir saviraiškos svarbą. Kaip?       

   Pratybų sąsiuviniai parengti sekant vadovėlio Lingo lego laduto struktūra, todėl kartoja jo sudedamąsias dalis: I knyga Į stiklo kalną: skyriai Akimirka, Atmintis, Išmintis, Mintis, Viltis; II knyga Pasaulis po saule: skyriai Saulės grąža, Žvalgos ratas, Pasaulio medis, Santa(i)ka, Šilko pievos.      Pratybų sąsiuviniai, taip pat kaip ir vadovėlis, sudaryti atlankomis - kiekvienai pamokai yra skiriamas puslapis pratybų darbams. Tačiau, skirtingai negu vadovėlis, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas kalbėjimui, pasikalbėjimui (t.y. mokymuisi ne tik atsiverti, bet ir išklausyti ir išgirsti kitą), tekstų komentuojamajam skaitymui, žodiniam aptarimui ir grupiniams kūrybiniams darbams, pratybų sąsiuviniai gręžiasi į kiekvieno moksleivio individualią saviraišką, žaidybines improvizacijas, meditacijas, samprotavimus, literatūros tekstų aptarimus raštu bei kūrybinę raišką rašant, piešiant, projektuojant. Vadovėlis rengia moksleivį šiuolaikiniam aktyviam gyvenimui, o pratybos siūlo sustabdyti gyvenimo ir kultūros pažinimo džiugias ir liūdnas akimirkas. Stabtelėjus moksleiviui siūloma  įsiklausyti į save ir pabūti su savimi - t.y.  pažįstant literatūros pasaulį pažinti  save, o paskui su savais atradimais grįžti pas klasės draugus ir pasidalinti su jais tuo, kas vienatvėje buvo patirta ar sukurta... Šis siekis realizuojamas paprasta ir aiškia pratybų sąsiuvinio trijų dalių atlankos struktūra, kuri gali labai glaudžiai įsilieti į ramios meditacinės pamokos modelį. I dalyje Ak! pateikiamos užduotys, susijusios su kiekvieno moksleivio individualiais potyriais tam tikra pamokoje nagrinėsima tema - tai tarsi įvadiniai pamokos darbai rašant arba piešiant mąsliai pamokos atmosferai ar intriguojančiam dėmesiui sutelkti (pvz., I pamokoje Ak! 1. Jūsų mintys prieš pirmąją šių mokslo metų literatūros pamoką.................................................................. 2. Aprašykite vieną savųjų vasaros įspūdžių akimirką ir ją iliustruokite............................................) II dalyje Argi? kviečiama raštu panagrinėti jau perskaitytą literatūros tekstą, atliekant įvairaus pobūdžio literatūros tekstų tyrimo ir lyginimo užduotis - tai būtų naujos literatūrinės patirties įprasminimo pamokoje dalis. III dalyje Antai! siūloma iš literatūros kūrinio dovanotų potyrių erdvės su savais atradimais sugrįžti į savąjį pasaulį, kurti savuosius kūrybinius darbus arba pasidalyti įspūdžiais, patirtais dalyvaujant grupiniame darbe - tai būtų apibendrinanti pamokos dalis, vėlgi skirta individualiems potyriams aprašyti arba idėjoms atskleisti (pvz., 1 pamokoje Antai! Parašykite, kas buvo įdomu, kas - ne per pirmąją šių metų literatūros pamoką.................................)     

   Tokia pratybų sąsiuvinių atlankos struktūra - lyg smėlio laikrodžio smiltelių lėkimo ritmo pasikartojimas: iš pradžių sudaromos sąlygos kiekvienam moksleiviui atskleisti savuosius potyrius, paskui, drauge su draugais pabuvus meninio teksto erdvėje, individualiai tirti šio teksto prasmių galimybes, o pamokos pabaigoje, praturtėjus meninio pasaulio įspūdžiais, moksleivis vėl  skatinamas individualiai mintyti ir kurti savąsias literatūrines idėjas.     

   Kiekvieno skyriaus atlankų seka aiški ir tiksliai pasikartojanti savo sudedamosiomis dalimis. Kiekvienas skyrius baigiamas atlankomis Kurti arba nukurti (puslapiai moksleivių kūrybinei raiškai raštu ugdyti), Langu (žinių apie skyriaus rašytojus pasikartojimas), Aitvaru (rekomenduojamų skaityti knygų aktualizavimas), Moku (klausimai skyriaus medžiagai apibendrinti), Žodžių lego (galvosūkiai, kryžiažodžiai, skirti skyriuje įgytai literatūrinei patirčiai pasitikrinti), savųjų potyrių lego(skatinimas rašyti savus įspūdžius, mintis, samprotavimus pabaigus kiekvieną vadovėlio skyrių).      

   Ar verta atversti literatūros vadovėlio Lingo lego laduto naujųjų pratybų sąsiuvinių puslapius? Prieš atsakant į šį klausimą, galima būtų prisiminti pačių kurtas pirmąsias vaikystės knygas... Kokios jos buvo? Gal tik kreidelėmis nuspalvintas miesto asfalto lopinėlis, gal tėčio vielute susegtas Naujųjų Metų laukimo kalendoriukas, gal piešinys-pasaka, gal... O kokias mokymo priemones labiausiai prisimename iš savųjų mokyklinių metų? Gal pradinėse klasėse spalvintus Lietuvos senųjų pilių ar pagrindinėje mokykloje į tolimas šalis kvietusius geografinių atradimų kontūrinius žemėlapius, gal savųjų perskaitytų knygų užrašus ar savus nušiurusius rašinėlių sąsiuvinukus, gal... Juk dažniausiai atsimename tai, prie ko mes lietėmės patys - mūsų mintys, jausmai, rankos... Tai ir buvo, ir yra anų ir šių laikų atviros knygos, kurias naujai skatina kurti vadovėlio Lingo lego laduto palydovai - pratybų sąsiuviniai. Galbūt jie pažadins ne vieną būsimą kūrėją - nebūtinai rašytoją, poetą, tiesiog žaidžiantį savais atradimais ir savomis kūrybinėmis mintimis žmogų... Gal?    

   .....Kartą išardžiau popierinį maišelį nuo cukraus, sukarpiau mažom skiautėm, perlenkiau jas perpus ir susiuvau vilnoniu siūlu. Į vienus lapelius įrašiau po raidę, kurias jau pažinojau, kituose nupiešiau namą, šuniuką. Vėl raidė, vėl namas... <...>

-  Mano knyga, mama...          

   Mama sustabdė ratelį, nuo prijuostės nubraukė užkritusius spalius ir paėmė mano knygą.

   Pasiseilindama suskeldėjusius pirštus, vartė šiurkštaus popieriaus lapukus ir klausė:

-  O kas čia parašyta?    

   Aš užsikniaubiau jai ant kelių, kvepiančių linais, ir skaičiau. Apie pilį, kurioje gyvena devyngalvis slibinas ir saugo užburtus lobius, apie pamotę, parugėj palikusią raganoms vaiką, apie seserį Elenytę... Aš skaičiau ir skaičiau, o mama klausė. Jos veidas buvo giedras, gražus, o akys žiūrėjo kažkur toli toli...

-  Gera tavo knyga, - pasakė ji.     

   Krūva metų prabėgo. Mano kambaryje didelė biblioteka. Tik tarp daugelio knygų nėra tos mano pirmosios knygos. Neturiu jos... o jeigu ir turėčiau, ar mokėčiau ją paskaityti? (V.Bubnys. Knyga)        Kokios mintys kilo perskaičius šią ištrauką? Ar norėtumėte jas užrašyti? Ar norėtumėte savo moksleivius skatinti kurti savąsias atviras knygas? Jei taip, naujieji pratybų sąsiuviniai pasirengę žengti su Jumis drauge.