Pratybų sąsiuviniai – vertinga mokomoji priemonė ar bereikalingas pinigų švaistymas? | 2007 10 12 | Spaudoje | Igna Kirkutytė-Aleknienė

Daugelis mokytojų leidžia sau pasvajoti apie tuos laikus, kada ruošiantis pamokoms, nereiks skirti daug laiko užduočių kūrimui ir diferencijavimui pagal mokinių galimybes bei poreikius, informacijos paieškai, naujos mokymo medžiagos kūrimui. Šioms mokytojų svajonėms išsipildyti, bent jau dalinai, gali padėti "Šviesos" leidyklos išleistas naujas integruotų gamtos mokslų vadovėlis V klasei „ Mokslininkų pėdomis".

Vadovėlių leidyboje vis labiau įsigalint rinkos santykiams ne tik mokykla ir mokytojas, bet ir mokinys bei jo tėvai įgyja galimybę rinktis, kokių vadovėlių jiems visiems reikia. "Šviesos" leidyklos atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad laukiama ne tik vadovėlio, bet viso mokymui(si) skirto komplekto, t.y. vadovėlio, mokytojo knygos bei pratybų sąsiuvinio. Remdamasi tyrimo rezultatais leidykla parengė ir išleido integruotų gamtos mokslų komplektą V klasei „Mokslininkų pėdomis". Komplektas susideda iš tarpusavyje suderintų ir pagal tuos pačius principus parengtų dalių: vadovėlio, mokinio pratybų sąsiuvinio ir mokytojo knygos. Visas komplektas sudaro vieningą visumą, sudedamosios dalys viena kitą papildo.

Norėčiau plačiau pristatyti vieną iš komplekto dalių - pratybų sąsiuvinį bei pateikti argumentus, kuo jis patrauklus ir naudingas man, mokytojai. Išskirtinispratybų sąsiuvinio bruožas - tai, kad jis skirtas ne mechaniniam prisiminimui ir atkartojimui, o mokinio veiklai, darbui. Tai labai svarbu, kai klasėje esantys mokiniai skiriasi savo poreikiais, gebėjimais, aktyvumu. Pratybų sąsiuvinys šioje situacijoje - viena iš priemonių, padedanti užimti mokinius, atsižvelgiant į aukščiau paminėtus mokinių ypatumus. Kitas, ne mažiau svarbus akcentas - vadovėlio medžiaga glaudžiai siejama su pratybų sąsiuviniu, o esančios užduotys pasižymi skirtingo mokymosi lygio ir stilių įvairove. Tai papildo ir praplečia tiek mokinio, tiek mokytojo darbo galimybes su vadovėliu. Dalis pratybų sąsiuviniui skirtų užduočių pateikiamos vadovėlyje, todėl mokinys jas atlikdamas užsirašo, skaičiuoja, braižo šiame sąsiuvinyje ir tuo pačiu metu "savanoriškai priverčiamas" ieškoti ir naudoti vadovėlyje pateikiamą informaciją. Kadangi bandymai ar stebėjimai vadovėlyje tik aprašomi, mokiniai gautus duomenis surašo ir visą darbą su jais atlieka savo pratybų sąsiuviniuose: formuluoja hipotezes, skaičiuoja, daro išvadas apie surastus dėsningumus. Tai padeda ugdyti Bendrosiose programuose vieną iš keliamų tikslų ir šiuolaikinėje visuomenėje vertinamą bruožą - kritinį mąstymą.

Pratybų sąsiuvinys padeda ir vertinimo procese. Kiekvienam asmeniui svarbu teisingas (į)vertinimas, o mokiniui - jis dar svarbesnis. Teisingas ir laiku pateiktas (į)vertinimas padeda mokiniui pamatyti mokymosi rezultatus, esančias "spragas", planuoti tolesnį mokymosi procesą, mokytojui - koreguoti bei tobulinti mokymosi procesą. Vadovėlyje ir pratybų sąsiuvinyje pateiktos užduotys remiasi Bloomo pažintinių tikslų taksonomija. Klausimai ir užduotys pateikiamos taip, kad skatintų mokinius mąstyti, beveik kiekvienoje temoje yra keturių lygių klausimų:

žinių ir supratimo - kai mokinys parodo, kaip jis supranta dėsningumus, reiškinius ir faktus;

taikymo - kai mokinys žinias pritaiko panašiose pateiktoms ir naujose situacijose sprendžiant mokiniams aktualias problemas;

analizės ir sintezės - kai mokinys pažįsta atskiras reiškinių ar tyrinėjimo objektų dalis, jas analizuoja, o po to jas sujungia ir daro išvadas, apibendrinimus, kuria modelius;

vertinimo - kai mokinys kritiškai mąsto, išreiškia savo nuomonę, pateikia argumentus „už" ir „prieš". Pirmuosius Bloomo taksonomijos tikslus daugelis mokinių lengvai pasiekia. Jie daug žino, atsimena. Problemos prasideda, kai įgytas žinias tenka naudoti praktikoje.Tada pamatome, kad mokiniai neskiria matavimo vienetų: tūrį matuoja kilogramais, atstumą - minutėmis. Nemokėjimą turimų žinių taikyti praktikoje patvirtina kasmet atliekami Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai ir tarptautiniai TEAMS tyrimai.

Tikslų kėlimas, veiklos planavimas ir koregavimas, atsižvelgiant į situacijas, priemonių pasirinkimas tikslui siekti, atlikto darbo vertinimas ir pasiūlymų tobulinimui teikimas - tai kiti du Bloomo taksonomijos tikslai. Deja, tai daugelio mūsų mokinių ir, kaip bebūtų gaila, kai kurių mokytojų, silpnoji vieta. Pratybų sąsiuvinys padeda spręsti šią skaudžią problemą.Tiek vadovėlio, tiek pratybų sąsiuvinio užduotys padeda mokytojui organizuoti mokymąsi taikant mokymosi bendradarbiaujant ir kitus aktyvius metodus. Mokiniai skatinami vertinti savo darbą, aptarti jį su klasės draugais ir mokytoju, ieškoti bei surasti būdus, padedančius tobulinti savo atliktą darbą ir save.

Tai tik keletas argumentų, kodėl, mano nuomone, pratybų sąsiuvinys yra vertinga mokymosi priemonė. Svarbiausia, kad pamatytume kuo jis naudingas mūsų mokiniams ir mums, mokytojams. Juk pratybų sąsiuvinys gali visiškai pakeisti užrašams skiriamą atskirą sąsiuvinį. Taip išspręstume kitas dvi problemas - šiek tiek sumažintume mokinio kuprinės svorį ir pratybų sąsiuvinys taptų reikalinga mokymosi priemone. Todėl svarbu, kad jį turėtų ir naudotų kiekvienas mokinys. Tik tada pratybų sąsiuvinys visiškai pateisins savo paskirtį - padėti mokiniui mokytis.