,,Palikimas“ – kokį turtą kaupia mūsų penktokai | 2008 09 13 | Spaudoje | Jūratė Litvinaitė

Prabėgo vieni mokslo metai kartu su vadovėlių komplektų serija ,,Šok". Per juos įvyko keliolika seminarų, konferencijų, praktinių užsiėmimų su įvairių rajonų, miestų mokytojais. Džiugu, kad į juos susirinko daug tikrų švietimo entuziastų - mokytojų, kurie nuolat domisi, kas nauja, modernaus, įdomaus kuriama, spausdinama. Šių susitikimų metu buvo iškelta keletas klausimų apie 5 klasės istorijos vadovėlį ,,Palikimas" (autorė Jūratė Litvinaitė, 1 ir 2 knyga 2007 m.). Siekdami į juos atsakyti, dar kartą pakalbėkime apie tai, koks turėtų būti penktokų mokymas, kokios jų galimybės, kokio mes tikimės rezultato.

Tų klausimų būtų daug mažiau, jei detaliau panagrinėtume Bendrąsias programas. Jose nurodoma, kad pagrindinėje mokykloje per istorijos pamokas svarbiausia - ugdyti mokinių istorinę sąmonę ir istorinį mąstymą. Šiam tikslui pasiekti nepakanka suteikti žinių apie praeitį, kurios ir nėra pagrindinis vadovėlio „Palikimas" tikslas. Mes stengiamės ugdyti mokinių gebėjimus. Penktokai turi gebėti istorijos pavyzdžiais atskleisti, kaip laikui bėgant keičiasi žmonijos veikla, pati visuomenė... Tad kaip perduoti žinias apie praeitį, kad jos padėtų mokiniams formuotis istorinę sąmonę, kad, jomis remdamiesi, vaikai gebėtų pateikti savo istorijos supratimą ir suvoktų žmonijos raidą? Bendrosiose programose nurodoma, jog 5-6 koncentre istorijos kursas yra epizodinis. Tačiau kaip jį dėstyti: chronologiniu ar teminiu principu?

Atsižvelgiant į mokinių mąstymo ir jų poreikių ypatumus šiame amžiaus tarpsnyje, Bendrosiose programose nusakytus 5-6 klasės koncentro tikslus bei uždavinius, ,,Palikimas" buvo parašytas teminiu principu. Pasukta gerokai sunkesniu keliu, netgi rizikingesniu. Dėstant istorijos mokymo turinį teminiu principu, vienoje atlankoje (vadovėlis sudarytas atlankomis ir vienai pamokai skiriama viena atlanka) pateikiamas konkretus žmonių veiklos, visuomenės gyvenimo epizodas ir juo atskleidžiama žmonijos istorinė raida bei parodoma vykstanti kaita. Kiekvienoje pamokoje mokiniai įsitikina, kad šiandienos pasaulis - ilgalaikės žmonijos raidos rezultatas. Kaskart nagrinėdami vis naują istorijos epizodą, pamokos pabaigoje vaikai gali pasakyti, kaip pasikeitė kuri nors žmonijos gyvenimo sritis, kaip buvo seniau, kaip yra dabar. Taigi kiekvieną pamoką ugdomas istorinis penktokų mąstymas. To pasiekti praktiškai neįmanoma dėstant epizodinį istorijos kursą chronologiniu principu. Mat tokio amžiaus mokinio atmintis, jo veržimasis pažinti nauja, gaunamos informacijos kiekis į toliausius atminties kampelius nukiša tai, ką jis puikiai mokėjo prieš kelis mėnesius. Penktokas nepajėgia prisiminti visų per ilgesnį laikotarpį išmoktų istorijos įvykių, reiškinių ir juo labiau neturi vientiso vaizdinio, kuris tiesiog išskysta, išblunka laike. Vadinasi, teminis principas daug labiau negu chronologinis tinka epizodiškai dėstyti istoriją 5 klasėje.

Kartu teminis principas yra tinkamesnis kitiems Bendrosiose programose iškeltiems ugdymo tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Su istorijos vadovėliu „Palikimas" yra lengviau ir paprasčiau tenkinti ne tik mokinio, bet ir mokytojo poreikius. Išskirtinis dėmesys buvo skiriamas temoms, suteikiančioms daug galimybių formuoti vertybines mokinių nuostatas. Vertybių ugdymas vadovėlyje ,,Palikimas" yra prioritetinis. Dėl to šiame leidinyje atsirado nemažai temų, kurios nebuvo nagrinėjamos kituose 5 klasės istorijos vadovėliuose.

Be to, vadovėlio temos padeda kokybiškai ugdyti visas kompetencijas. Kiekviena tema ir su ja susijusios užduotys pateikiamos taip, kad mokiniai būtų skatinami veikti, tirti, siekti veiklos rezultatų, patys galėtų jausti savo pažangą.

Atsižvelgiant į bendrojo lavinimo mokyklos paskirtį, vadovėlyje yra temų, kurias aiškindamas mokytojas įgyvendina papildomas programas: saugaus eismo, prevencijos (rūkymo, alkoholio); civilinės saugos, sveikos gyvensenos, patriotizmo, tolerancijos ir t. t.

Kiekvieno vadovėlio kokybę rodo jame pateikiamos užduotys. Formuluojant „Palikimo" užduotis penktokams, buvo atsižvelgta į svarbią šio amžiaus tarpsnio mokinių psichologinę ypatybę - vaikas geriau supranta istoriją pradėdamas jos pažinimą nuo artimiausios aplinkos, nuo gyvenamosios vietovės, paskui pamažu plėsdamas pažinimo ribas: regionas, šalis, žemynas. Ir 2008 metais patvirtintose Bendrosiose programose rekomenduojama bent 10 procentų visų pamokų skirti gyvenamajai aplinkai pažinti. Kadangi vadovėlyje, kuris skiriamas visos Lietuvos mokykloms, kalbėti apie atskiro regiono ar gyvenamosios vietovės istoriją būtų nekorektiška, todėl pažinti artimiausią aplinką raginama atliekant užduotis, rengiant projektus ir kt.. Užduotys skatina domėtis vietos istorija, rinkti medžiagą, atlikti tyrimus. Kartu tai yra puiki galimybė ugdyti praktinius mokinių gebėjimus, vertybines nuostatas, skatinti bendravimą ir bendradarbiavimą. Be to, siekiama, kad užduotys tenkintų įvairių mokymosi stilių bei gebėjimų mokinių poreikius. O svarbiausia - užduotimis skatinamas penktokų noras mokytis, pažinti, patiems suprasti istoriją ir tą supratimą išreikšti įvairiais būdais.

„Palikimas" parašytas netradiciškai, šiuolaikiškai, istorijos mokymo turinį skaidant į temines sritis, jame gausu įvairių užduočių, todėl su šiuo vadovėliu dirbantis mokytojas turi taikyti skirtingus mokymo metodus. Siekdami palengvinti mokytojo darbą, kartu su vadovėliu išleidome ir Mokytojo knygą (autorė Jūratė Litvinaitė, 1 ir 2 d. 2007 m.). Šiame leidinyje, be teminio plano visiems mokslo metams, yra ir kiekvienos pamokos planas, kuriame nurodomi galimi mokymo tikslai ir uždaviniai, reikalingos priemonės, pateikiamos rekomendacijos namų darbams, siūlymai, kaip organizuoti mokytojo ir mokinių darbą, užduočių atsakymai ir kt. Gale knygos yra dalijamoji medžiaga.

Taigi 5 klasės vadovėliu „Palikimas" siekiama epizodinį istorijos kursą pateikti kaip galimybę sukurti elementarų mokinių istorinį raštingumą, taip reikalingą jiems pradedant sistemiškai mokytis istorijos. Siekiama, kad penktokai ypač gerai išmoktų orientuotis istoriniame laike ir erdvėje, įgytų pirmosios darbo su istoriniais šaltiniais patirties, vartotų pagrindines istorijos sąvokas. Toks istorijos mokymas sudaro galimybes vaikams kritiškai vertinti įvairių istorijos faktų interpretacijas, reikšti savo nuomonę, skatina juos aiškintis žmonijos istorinę raidą, priežastis, pasekmes, lavina mokinių istorinį mąstymą. Be abejo, šis vadovėlis pasirodys netinkamas mokytojams, kurie jau nuo 5 klasės rengia vaikus brandos egzaminams ar laidai ,,Penktokų iššūkis". „Palikimas" nėra žinių vadovėlis. Tai nėra akademinė knyga, bet ir ne literatūrinis veikalas, kupinas gražių, širdį virpinančių pasakojimų. Tai yra vadovėlis, skiriamas mokyti ir mokytis, skiriamas dirbti ir tuo darbu siekti geriausių rezultatų. Tai - sėkmės vadovėlis. Jos mes ir linkime kiekvienam, pasirengusiam išmokti istoriškai mąstyti...