Miestų istorija gyvai | 2007 10 17 | Spaudoje | Evaldas Bakonis

Jau nieko nestebina, kad istorijos vadovėliai mokyklas pasiekia komplektais. Be vadovėlių, leidžiamos mokytojo knygos, pratybų sąsiuviniai. Ne išimtis yra ir naujasis istorijos vadovėlis V klasei „Palikimas". Jo autorė Jūratė Litvinaitė pasistengė, kad mokiniams netrūktų ir pačių įvairiausių praktinių užduočių. Geriau suprasti autorės mintis padeda jos parengta susegamoji mokytojo knyga, kuri turėtų būti naudojama kaip pedagogo darbo užrašai.  

„ŠOK" serijos istorijos vadovėlio V klasei komplektas siūlo mokykloms dar vieną naujovę. Išleisti du nedidelio formato ir apimties leidiniai, pažymėti tuo pačiu serijos ženklu: „Kaunas: palikimas ir dabartis. Ekskursija po miestą" ir „Vilnius: palikimas ir dabartis. Ekskursija po miestą". Kas tai?

Išties sunku šiuos leidinius priskirti kuriam nors konkrečiam mokomosios literatūros tipui. Pasakojimai apie besikeičiančią miestų gatvių, bažnyčių, pastatų, paminklų istoriją artina juos prie istorijos skaitinių. Informaciją įtvirtinančios užduotys leidžia įžvelgti sąsajų su įprastiniais pratybų sąsiuviniais, o pavadinimo paantraštė - „Ekskursija po miestą" - neatmeta ir minties, jog mūsų rankose yra ekskursijų vadovas.

Kita vertus, galima rasti ir argumentų prieš knygelių priskyrimą kiekvienam iš šių tipų. Istorijos skaitiniais jas nedrąsu vadinti dėl palyginti nedidelės apimties ir dėl to, kad tekstai nėra vien nuoseklūs pasakojimai. Pratybų sąsiuviniais negalėtume jų laikyti vien todėl, kad užduotims atlikti skirtas tik maždaug ketvirtadalis abiejų leidinių. Juose taip pat nerasime nuosekliai, žingsnis po žingsnio aprašomo maršruto, įprasto tradiciniams ekskursijų vadovams. Taigi abu šie leidiniai yra tiesiog mokinių pagalbininkai gyvai susipažįstant su dviem pačiais didžiausiais Lietuvos miestais.

Be abejonės, knygelės turėtų palengvinti istorijos mokytojų darbą. Kasmet vasaros pradžioje galima matyti iš įvairių vietų į didžiuosius Lietuvos miestus atvykusių mokinių grupių. Todėl šios ekskursijų knygelės leistų kiek atsipūsti ekskursijoms vadovaujantiems mokytojams, papildytų, pratęstų jų mintis, „įdarbintų" pailsusius mokinius. Manome, kad daug naujų, netikėtų dalykų jos gali pateikti ir patiems vilniečiams ar kauniečiams.

Abiejose „Ekskursijose po miestą" mokiniai ras informacijos, skiriamos dviejų didžiausių Lietuvos miestų architektūros raidai, transportui, mitybos papročiams ir kitiems kasdienio gyvenimo elementams. Nors stengtasi medžiagą grupuoti pagal atskiras istorines temas („Transportas", „Miesto centras seniau", „Miesto centras dabar", „Karai, sukilimai", „Maistas ir mityba" ir pan.), tačiau siekta ekskursijų dalyvių nenuvesti į miestų pakraščius. Siūloma daugiau dėmesio skirti centrinėms Vilniaus ir Kauno dalims. Nuotraukomis, kartoschemomis ir tekstais pateikta informacija papildoma nuotaikingomis ir paprastomis užduotimis. Jas galima atlikti ir kelionės po miestą metu. Užduotys reikalauja pačių įvairiausių gebėjimų. Antai stačiakampyje tarp kitų raidžių pasislėpusių istorinių miestų rajonų pavadinimų paieška ugdo pastabumą. Nesudėtingų kartoschemų naudojimas, objekto radimas, nueito maršruto žymėjimas padeda ugdytis orientavimosi erdvėje įgūdžius. Kartais reikalingi ir elementarūs piešimo gebėjimai, ypač kai reikia perpiešti pastatų detalių elementus, simbolius. Yra užduočių, reikalaujančių savarankiškai ieškoti informacijos - prieš ekskursiją ar po jos.

Rengdami „Ekskursijas po miestą" autoriai rėmėsi naujųjų istorijos bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų projektu. Naujajame projekte ypač akcentuojamas praeities pažinimo konkretumas. Mokydamiesi istorijos mokiniai turėtų pažinti konkrečią praeities žmogaus gyvenseną, suprasti ankstesnių laikų vertybių ir idėjų pasaulį. Ypač pirmajame pagrindinės mokyklos istorijos koncentre (V-VI klasės) mokiniai turėtų įgyti supratimą apie gyvenamosios vietovės istorinę raidą ir ja domėtis. Todėl „Ekskursijos po miestą" siūlo mokiniams susipažinti ir su atskirų pastatų raida. Jie gali akivaizdžiai įsitikinti, kaip, keičiantis epochai, visuomenės poreikiams, keičiasi ir atskirų pastatų funkcijos. Daug medžiagos pateikiama pagal principą „Seniau - dabar". Žiniomis apie dabartį knygeles papildyti mokiniai turėtų tiesiog ekskursijų metu, matydami gyvą vaizdą.    

Didžiausias dėmesys „Ekskursijose po miestą" skiriamas plačiausiai istorijos ugdomosios veiklos sričiai - istorinės raidos supratimui. Būtent remdamiesi konkrečios gyvenamosios vietovės praeities epizodais mokiniai gali aiškinti istorinę žmonių gyvenimo kaitą. Pavyzdžiui, susieti istorinių asmenybių veiklą su konkrečiais istoriniais laikotarpiais padeda tokios užduotys:

Ø      Kartais Vilnius vadinamas Gedimino miestu, o Kaunas - Vytauto Didžiojo miestu. Surask ir užrašyk kuo daugiau objektų, Kaune pavadintų Vytauto Didžiojo vardu (Vilniuje pavadintų Gedimino vardu).

Ø      Karo muziejaus sodelyje stovi paminklai Lietuvai nusipelniusiems žmonėms. Apžiūrėk juos. Prie šių žmonių apibūdinimų įrašyk jų pavardes: gydytojas, pirmojo lietuviško laikraščio leidėjas; pirmosios Lietuvos istorijos lietuviškai autorius; Lietuvos himno autorius ir t.t. Realizuoti gebėjimą nustatyti ryšį tarp gyvenamosios vietovės ir Lietuvos istorijos įvykių leidžia tokios užduotys:

Ø      Kad Pilies, Didžioji ir Aušros vartų gatvės buvo senasis Vilniaus centras, liudija daugybė į jas subėgančių gatvių ir gatvelių. Surašyk jų pavadinimus (kuo daugiau). Pabrauk, kurie pavadinimai susiję su senąja (iki XX a.) Lietuvos istorija.

Ø      Laisvės alėją kerta su ja susijusios kelios gatvės. Dvi gatvės eina lygiagrečiai - iš vienos ir iš kitos pusės. Dauguma jų pavadintos žymių žmonių ar reikšmingų įvykių vardais. Surašyk šių gatvių pavadinimus, o šalia pažymėk, kaip šie vardai, pavadinimai gali būti susiję su Lietuvos laisve. Jei antrosios užduoties dalies nepavyks atlikti iš karto - nenusimink. Ją galėsi baigti namuose, paieškojęs informacijos istorijos vadovėlyje, enciklopedijoje ar internete. Istorijos bendrųjų ir išsilavinimo standartų projekte pabrėžiamas tam tikrų mokinių empatijos įgūdžių ugdymas. Mokiniai turėtų būti mokomi, remiantis nesudėtingais istorijos šaltiniais, pasakoti apie žmonių gyvenimą praeityje. „Ekskursijose po miestą" siūloma tai daryti kūrybiškai. Pateikiamos, pvz., tokios užduotys: Ø      Įsivaizduok, kad esi žurnalistas ir gyveni Vilniuje senesniais laikais. Sugalvok intriguojančias antraštes straipsniams-reportažams apie naujas transporto priemones mieste.

Ø      XVI-XIX a. žmogus, norėdamas ką nors nusipirkti Vilniaus parduotuvėse, labai nustebtų. Parašyk, kas jam būtų neįprasta.

Ø      Įsivaizduok, kad prie tavęs kelionėje po Kauną prisijungė bendraamžis iš praeities, gyvenęs maždaug prieš 80 metų. Jūs atsiverčiate Laisvės alėjoje esančios kavinės valgiaraštį. Kurie patiekalai, gėrimai jam sukeltų didžiausią nuostabą? Sudaryk jų sąrašą.

Pabaigoje dar kelios mintys apie abiejų ekskursijų knygelių naudojimą. Vilniečiams ir kauniečiams, geriau pažįstantiems aprašomus miestus, galima pasiūlyti atlikti užduotis individualiai, pamokų metu.

Kitose Lietuvos vietovėse gyvenantys mokiniai, atlikę daugelį istorijos vadovėlyje ir pratybų sąsiuvinyje Jūratės Litvinaitės siūlomų užduočių, gali patys pabandyti sugalvoti ekskursijų po savo miestus, rajonus, gyvenvietes maršrutų.